stokoti

stokóti, -ója, -ójo Rtr, Š, DŽ, KŽ, sto•koti Dk; N, Ser 1. tr., intr. R, MŽ, Sut, LL318, M, Jn jausti stoką, trūkumą, stigti: Gyvenau ir niekada nieko nestokójau Plšk. Man visko parneša – aš nieko nestokóju Plik. Rodos, nieko namuose nestokójo, ale pešėsi iš pirmos dienos Šk. Aš stokóju gerų prietelių KII44. Ubagėlis stokója duonos K. Piningų stokójąs KBI8. Jau ir duonos stokójame J.Jabl. O kitsai [paukštis], stokódams grūdo, gnybia žolelę K.Donel. O pats tikrai gerai dirbo, todėl jis nieko ir nestokójo Sch213. Drąsos dar niekumet aš nestokojau! Vd. Kaip i jo skilvis pradėjo valgyt stokotie, tai ir baimė pradėjo atstotie BsMtII229. Stokojant žvėrių ir paukščių, žuvimis galėjo misti S.Dauk. Batvinių stokodamys, virė rūgštą lapynę S.Dauk. Pradėjo stokoti medigos ne vien trobesiams ir padargai, bet ir šilumai M.Valanč. Kurs pavarguliui duoda, nestokos nieko CII12. Gyvasties stokojam Ns1832,6. Žieduose jos (bažnyčios) nesto•koja nei rožių, nei lilijų DP542. Idant mes nieko nestokótumbime pavaizduose gerų darbų DP543. Ji nestokoja vandeimi, ik atent ing Zoar BB1Moz13,10. ^ Kas laiką pridaboja, tas gero nestokoja LTR. | impers.: Mum dar daug ko stokója Ker. Ima stokoti maisto ir patiems ūkininkams A1884,276. Jam nė viename daikte nestokõs DP413. | refl.: Ir čia, kur staldyj druskos stokojas, pašaras yra duodamas Kel1881,35. 2. intr. H, R96, MŽ126, NdŽ kęsti badą, nepriteklių, vargti, skursti: Ale ką veiksi žmogus stokódams ir badu mirdams K.Donel. Kone per visą vasarą jie stokojo ir vargingai išsilaikė K.Donel¹. Gyvatosp manosp kviečiu jus, kur nė vienas nemiršta, kur nė vienas nestokója DP200. Pradest stokoti, baduoti ir badu mirti BPII223. Kurs ubagams duos, tas nestokos, o kursai akis savo nuog jų atkreips, tas didei pavargs BPII255. O kada vis pragaišinos, stojos didis badas toje šalyje, o anas pradėjo stokoti BtLuk15,14. \ stokoti; pristokoti